Nauja Skype (beta) versija Linux operacinei

Skype išleido naują versiją Linux operacinei sistemai (2.1.0.47). Kol kas tik “beta”, bet kiek bandžiau – veikia visiškai stabiliai. Atsirado keletas naujų dalykų, kurių labai pasigesdavau prisėdęs nuo M$ Windows Skype versijos:

  • Skype dabar rodo animuotą ikonėlę kai kitas žmogus rašo tekstą
  • atsirado galimybė paredaguoti paskutinę parašytą ir išsiųstą teksto eilutę
  • palaikomas aukštos kokybės SILK audio kodekas
  • Pagerinta video pokalbių kokybė
  • turintys Skype kreditų jau gali siųsti SMS žinutes iš skype programos

Skype paruošusi paketus Ubuntu , Suse ir kt. Linux distribucijoms, juos galima atsisiųsti iš http://www.skype.com/download/skype/linux/

Palikti komentarą

Nemokami antivirusai

Kadangi karts nuo karto tenka suinstaliuoti kompiuterius ir šiaip pažįstami mane laiko “kompiuterastu”, dažnai tenka išgirsti klausimą kokį antivirusą naudoti. Dažniausiai instaliuoju Avast antivirus, kuris labai gerai gaudo virusus, yra (palyginti) “lengvas” (t.y. ne taip smarkiai stabdo kompiuterį kaip kiti antivirusai), o svarbiausia – visiškai nemokamas namų vartotojui: tereikia tik užsiregistruoti elektroniniu paštu ir jums bus atsiųstas antiviruso raktas. Man kaip kompiuterius instaliuojančiam žmogui patinka, kad jame galima nustatyti kad antivirusas savo duomenų bazę atnaujintų automatiškai ir netrukdytų vartotojo visokiausiais pranešimais, kurie eiliniam vartotojui tik sukelia aibes klausimų (geriausiu atveju) o dažniausiai – lengvą šoką (kai pamato langą su užrašu “antivirus”). Tylus atnaujinimo režimas nustatomas einant į properties -> updates ir po to visur nuimant visas varneles ir pasirenkant silent mode.
Taip atpuola daug problemų – viskas, ką girdi iš vartotojo, tai “nuėjau į universitetą ir prisijungus prie interneto pas mane pradėjo iššokinėti kažkoks geltonas langelis apačioje dešinėje”. [nemačiusiems Avast galiu pasakyti kad taip jis praneša apie surastą virusą, tuo atveju greičiausiai buvo rodomas pranešimas apie užblokuotą kirmino bandymą pakliūti į kompiuterį]. Kai vartotojui paaiškini, kad tai pranešimas apie surastą virusą ir kad jis parodomas tik informacijai kad ne veltui tas virusas pas tave kompiuteryje sėdi ir dėl tokių pranešimų visiškai nereikia jaudintis – jis toliau sau ramiai dirba, o aš irgi galiu užsiimti savo reikalais vietoj atsakinėjimų į kvailus klausimus.

Beje, ir įmonėms į Avast siūlyčiau atkreipti dėmesį – dėl mažo kompiuterių resursų vartojimo, ypač mažos kainos ir gero intergravimosi į sistemą jis yra labai patrauklus produktas.

kitas nemokamus antivirusus – atviro kodo produktas ClamAV, o tiksliau naudojantiems windows operacines sistemas gali būti naudinga ClamWin – antiviruso versija skirta windows operacinėms sistemoms. Turi nemažai trūkumų – neturi “resident protection” – t.y. jis gali tik praskanuoti kietą diską kai jam tai užduota, tačiau netikrina failų nuo virusų atidarymo metu (programų paleidimo metu), el. laiškų siuntimo metu ir t.t., neturi jokios apsaugos nuo tinklo problemų (nei jokios ugniasienės, nei tikrina tinklo srautą). Trumpiau sakant – minimalus produktas.

Anksčiau buvo nemokama AVG antiviruso versija namų vartotojams, bet panašu kad jos nebeliko. Tiesa sakant, nelabai ir gaila, nes kaip antivirusas jis buvo tik šiek tiek labiau pažengęs nei ClamAV – turėjo šiokį tokį resident protection, bet veikė neefektyviai (teko matyti kompiuterį kuriame buvo AVG antivirusas ir jis buvo pilnas visokio plauko brudo). Nelabai saugojo nuo Flash diskais plintačių virusų. Trumpiau sakant – nors kai kurie žmonės klausia “o kaip AVG?” aš savo nuomonę galiu pasakyti – vienareikšmiškas “NE”. [Tik su viena išlyga - mano duomenys jau gali būti senstelėję. Pataisykit mane jei klystu.]

Kitų nemokamų produktų kaip ir nežinau arba su jais man neteko susidurti, tad komentuoti daugiau negaliu.

Palikti komentarą

Absurdo teatras

Paskutiniu metu kažkokie mistiški dalykai darosi su Lietuvos teismais: ar jiems čia stogą rauna nuo to, kad AT pirmininko niekaip neatleidžia, ar dar dėl ko, bet nuolat tai vienur tai kitur išgirsti apie visiškai nelogiškus ir netgi absurdiškus sprendimus: iš pradžių Konstituticinis teismas priima nutarimą kad LEO LT nesukūrė monopolijos Lietuvoje, kitoje byloje aukščiausiasis teismas priima nutarimą kad 1.7 promiles alkoholio šlapime turintis žmogus yra visiškai blaivus, šiandien vėl laikraštyje skaitau – teismas nuteisė policininką, kuris šaudė į nestojantį automobilį ir viena atšokusi kulka sužalojo kažkurį iš automobilio keleivių.

Nežinau net ką ir galvoti. Nesu teisininkas, bet man rodos tokie sprendimai – tai kasimasis po teisinės valstybės pamatais: dėl LEO tai ir viskas aišku ir visiškai kvailam žmogui, bet LEO sprendimą dar galima suprasti (bet ne pateisinti) – ten sukasi dideli pinigai, sukišta sava (socdemų) chebra, konstitucinio teismo sprendimai nekvestionuojami, todėl priiminėja kokius nori sprendimus ir nebijo jokios atsakomybės, nes realiai konstitucinis teismas niekam neatiskaito ir niekas jiems negresia už bet kokį sprendimą. O čia VP berniukai dar ko gero “patepė” kiek reikėjo (nes pelnas 100 % vis tiek bus), todėl ir priimtas toks sprendimas, kuris su logika ar sveiku protu neturi nieko bendra.

Bet kaip gali žemesni teismai priiminėti tokius prendimus? Pvz., atvejis promilėmis – jei teismas atmeta prietaisais užfiksuotą ir dokumentuotą įrodymą, o priima sprendimą vien remdamasis tuo, kad teisėjo nuotaika buvo tokia ar kažkam pasirodė kad žmogus kalbėjo rišliai… Tai kokie tada įrodymai būtų neginčijami? Tokiu atveju gaunasi, kad bet koks sprendimas gali būti priimtas vien remiantis teisėjo nuotaika ar tuo, kad kažkam kažkas pasirodė…

Dėl to ir sakau, kad tokie sprendimai yra teisinės valstybės pamatų griovimas. Mano supratimu tokie teisėjai turėtų būti nedelsiant atleisti (ar bent jau sustabdyti jų įgaliojimai) ir jie patys turėtų įrodyti savo sprendimo pagrįstumą (kokiai nors teisėju atestatacijos komisijai ar pan.). Nejaugi nėra Lietuvoje teismus kontroliuojančios institucijos? jei taip, tai dar glaima suprasti kodėl darosi tokie absurdai…

O policininko pripažinimas kaltu taip pat kerta per dar vieną valstybę palaikantį ramstį. Jei policija negali vykdyti savo funkcijų, tai kalbėti apie kažkokį tvarkos palaikymą yra beprasmiška… Manau kad Lietuva nėra Švedija, kur policininkai gali vaikščioti beginkliai, tačiau jam užtenka pasakyti ir visi jo nurodymai šventai vykdomi. Visų pirma žmonių mentalitetas ne tas, visų antra policijos autoritetas ne tas. Kad atsirastų šie du dalykai turės praeiti dar nemažai laiko, o kol kas mano supratimu policija negali apsieiti be botago, ypač su tokiais mankurtais, kurie girti važinėjasi automobiliu ir pareikalavus sustoti tik parodo pro langą “fuck” ir padidina greitį…

Palikti komentarą

Česlovo Venclovo seminaras apie (struktūrinę) bioinformatiką

Papostinsiu – gal kam bus įdomu, nes man atrodo labai įdomus seminaras, tik gaila kad darbo metu:

2009 m. balandžio 28 d. 15 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks 2008 metų Lietuvos mokslo premijos laureato, Biotechnologijos instituto Bioinformatikos laboratorijos vadovo dr. Česlovo Venclovo seminaras apie (struktūrinę) bioinformatiką interneto
dvidešimtmečio proga.

Platesnis seminaro temos aprašymas

Palikti komentarą

Seminaras apie Astaro Security Gateway

Šiandien teko sudalyvauti “Hermitage solutions” seminare apie “Astato Security Gateway” (oficialiai seminaras vadinosi „Tinklo perimetro ir IT infrastruktūros saugumo efektyvumo didinimas optimizuojant kaštus“, bet iš esmės buvo pristatomas šis kompiuterinio saugumo sprendimas).

“Hermitage solutions” man iki šiol buvo negirdėta įmonė, tik po to kai pradėjo pasakoti prisiminiau, kad vis tik šį pavadinimą jau buvau girdėjęs – jie organizuoja ir “Ethical Hacking” kursus ir buvau gavęs jų pakvietimą. Ir nenuostabu, kad pavadinimas negirdėtas – vis tik įmonė orientuota į gana siaurą sritį – kompiuterinio saugumo dalykus (t.y. platina saugumo dalykus, daro mokymus ir pan.) Dabar jau tikiuosi šis pavadinimas įsimins ilgesniam laikui.

Pats seminaras labai patiko, pranešėjas pasakojo tikrai įdomiai ir nenukrypdamas į smulkmenas. Vienas iš labiausiai šokiravusių dalykų buvo kai parodė, kad visi nelegalūs forumai su kreditinių kortelių numerių pardavimais, email duomenų bazių pardavimais vyksta ir Lietuvoje. Kažkaip iki šiol maniau, kad visa tai yra “kažkur ten” – kam gi įdomūs mūsų palyginus smulkučiai bankeliai? Pasirodo klydau, ir tokia informacija preikiaujama netgi Lietuvoje (arba ten jie tik parodė lietuviškų kortelių numerius ;) ). Aplamai šiek tiek stebina, kad visas “nelegalaus turinio” platinimas organizuotas pagal legalių programų platinimo principus, t.y. tuose nelegaliuose forumuose pirkdamas kokį nors “trojan toolkit” gauni ir palaikyma (support) kažkokiam laikui, ir atnaujinimus. Pasibaigus terminui atnaujinimus reikia pirkti papildomai ir t.t., trumpiau sakant viskas veikia kaip normali programinės įrangos industrija.

Pats “Astaro Security Gateway” įrenginys suteikia “viskas viename” galymbę – t.y. tai yra ir “web proxy”, ir “smtp proxy” su antivirusiniu skanavimu ir ugniasienė. Visus šiuos komponentus galima įsigyti atskirai (t.y. galima įsigyti tik “Astaro Web Gateway” arba “Astaro Mail Gateway” arba “Astaro Security Gateway”), o galima ir kartu.

Įdomiausios savybės – tai kad šis įrenginys gali filtruoti ir SSL srautą, blokuoti Skype (ko nepvyksta kitiems saugumo gamintojams) ir elektroninių laiškų kodavimas su PGP be vartotojo įsikišimo.

Dar man pasirodė įdomus dalykas kad Astaro filtravimui naudoja du antivirusus – atviro kodo Clam Antivirus ir komercinį Avira Antivirus

Iki šiol nebuvo tekę girdėti apie elektroninių laiškų kodavimo pašto serveryje (arba šiuo atveju smtp proxy serveryje) galimybę, nors pats principas paprastas – įrenginyje užduodame, kad visi nurodytus prarametrus atitinkantys elektroniniai laiškai (pvz., su antrašte “slapta”) turi būti koduojami ir Astaro prieš išsiųsdamas juos į pasaulį užkoduoja. Visi raktai laikomi ir kodavimo veiksmai atliekami “Astaro Mail Gateway” įrenginyje, klientui nieko nereikia daryti keisti ar konfigūruoti. Pats įrenginys užduotais protokolais keičiasi raktais ir tikrina jų patikimumą.

Dar viena įdomi savybė – naudojant “Astaro Mail Gateway” galimybė kiekvienam vartotojui kasdieną gauti ataskaitą apie jam skirtus ir nufiltruotus laiškus (t.y. kažkuri dalis laiškų sunaikinama iš karto, kita dalis išsaugoma karantine). Kiekvienas vartotojas turi galimybę pats prisijungti prie savo puslapio ir pasiimti norimą laišką iš karantino. Na, čia iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad eiliniam vartotojui dažniausiai net toks atrodo paprastas dalykas yra per daug sudėtinga – mes pas save turėjome tokį sprendimą (ne Astaro, o kitos įmonės) ir paprastos buhalterės vis tiek nesugebėdavo susigaudyti kur prapuola laiškai ir kaip juos pasiimti iš karantino.

SSL srauto tikrinimas iš pradžių man skambėjo kaip visiška nesąmonė (kaip įmanoma tikrinti koduotą srautą?), o po to geriau pagalvojus supratau kad įmonėje tai visai įmanomas sprendimas. Tiesiog panaudojama savotiška “man in a middle” atakos atmaina, tik šiuo atveju tuo “man in a middle” asmeniu pasitikima, nes toks ir yra tikslas. Tai yra, kiekviename kliento kompiuteryje į “Trusted certificate authorities” yra įdiegtas mūsų naudojamo Astaro įrenginio “Certified Authority”, arba CA sertifikatas. Įmonėse tai padaryti visiškai nesudėtinga. O pats principas tampa visiškai paprastas – iš kliento SSL užklausa eina iki Astaro, o Astaro gateway savo ruožtu kreipiasi į tikrąją svetainę, o gavęs atsakymą ir patikrinęs nuo virusų užkoduoja jau su savo raktu. Kadangi kliento kompiuteryje Astaro sertifikatu pasitikima, klientas praktiškai nemato jokių anomalijų (tik įgudęs vartotojas galbūt pasiknistų ir pamatytų, kad kokios nors svetainės saugumo sertifikatas neatitinka to į kurį kreipiamasi).

Tokiu būdų vienu šūviu Astaro nušauna iš karto keletą zuikių:

  1. Klientas negali jungtis prie nepatikimų ssl svetainių (Astaro praleidžia tik tuos saitus kurių sertifikatai patikimi). Tokiu būtų išvengiama to, kad klientas praignoravęs keletą saugumo pranešimų prisijungs prie pvz., netikros banko svetainės
  2. Užblokuojami visi SSL “proxiai”, kuriais pasinaudodamas klientas galėtų išeiti į nepageidaujamas svetaines. Juk šiais laikais tereikia atsinešti USB raktelį kuriame įrašyta programa veikia kaip proxy, kuris leidžia SSL protokolu jungtis prie kokio nori puslapio
  3. Atsiranda galimybė iš tiesų blokuoti skype ir kitas nepageidaujamas programas, kurios išnaudodavo SSL protokolą ugniasienių apėjimui (pvz., visokius P2P tinklus kaip skype, TOR ir kt.)
  4. administratoriai turi galimybę kontroliuoti kad SSL protkolu vartotojai neparsisiųstų nepageidaujamų duomenų (pvz., exe failų, arba nevaikščiotų po tuos puslapius kur jiems negalima vaikščioti)

Man iš karto iškilo klausimas, kaip yra su pvz., Skaitmeninio Sertifikavimo Centro išduodamais sertifikatais – jus kai kurios naršyklės jų nepripažįsta iki šiol. Pasirodo problema išsprendžiama administratoriui ranka įkeliant norimus CA raktus į Astaro gateway – toliau jie tampa patikimi ir klientams leidžiama jungtis.

Vienas trūkumas, kad tokiu atveju kliento atorizacija kokiame nors puslapyje naudojant SSL sertifikatus tampa nebeįmanomas.

Kai kuriuos klausimus pamiršau pateikti, pvz., kokios operacinės sistemos pagrindu padaryti šie įrenginiai – ar tai koks nors BSD, ar Linux.

Apie web filtravimą iš viso galima būtų kalbėti valandų valandas – nes šis įrenginys gali filtruoti srautą pagal daugybę įvairiausių parametrų (pagal adresą, turinį, pagal kategorijas kurias įrenginys pasiima iš kažkurio “surf control” tiekėjo, galima filtruoti cookies, Javascript, VBscript, ActiveX ir t.t. ir t.t.).

O šiaip susidarė įspūdis kad šis įrenginys turi viską, ko tik gali prireikti saugant įmonės kompiuterinio tinklo perimetrą. Įdomiausia, kad “Hermitage Solutions” duoda šiuos įrenginius pasibandyti. I like it :)

Palikti komentarą

Google Talk atsinaujino

Vakar visai netikėtai gmail pradėjo mėtyti pasiūlymus atnaujinti “Google Talk” su galimybe video pokalbiams. “Google Talk” naudoju jau senai ir ji man labai patinka dėl savo “lengvumo” – užima mažai vietos, maloni vartotojo sąsaja. Tad iš karto instaliavau savo ir savo draugės kompiuteryje. Rezultatas tikrai nudžiugino: palyginti su kiekviena versija “sunkėjančia” ir tikru monstru tampančia Skype ši lengvutė programėlė paliko labai gerą įspūdį. Svarbiausia, kad “Google Talk” vaizdo kokybė buvo geresnė nei skype (nepasakyčiau kad “perversmas video pokalbių programose”, bet skirtumas matėsi akivaizdus). Garso per daug netestavau (kaip jau minėjau ankstesniame poste apie Windows XP instaliavimą į Dell Studio 1537 nesu reiklus garsiniams dalykams), tik pabandžiau ir galiu pasakyti – garsas veikia puikiai.

Tad visiems, kuriems kaip ir man nepatinka Skype “pūtimasis” ir ypač naujoji 4 versijos vartotojo sąsają primygtinai rekomenduoju išbandyti “Google Talk”

Palikti komentarą

Laimingas 1TB talpos Buffalo USB disko savininkas

Kadangi paskutiniai du postai bloge buvo apie tai, kaip teko nusivilti kompiuterių industrijos gigantais, šįkart norėčiau pasidalinti teigiamais įspūdžiais. Dar balandžio pradžioje skaitdamas omnitel.news konferencijas visiškai netikėtai radau nuorodą į “Hobby Hall” internetinėje parduotuvėje parduodamą 1TB talpos kietąjį diską už labai mažą kainą – labai nustebino tai, kad netgi palyginus su specializuotomis internetinėmis parduotuvėmis kaina buvo labai žema (tuo metu analogiškos proekės kompiuterių parduotuvėse kainavo apie 340 Lt.). Tad nusprendžiau pamėginti nusipirkti. Užsisakiau ir laukiau. Laukiau teko labai ilgai – prekes užsisakiau balandžio 1 d. (ar 2 d.), o siuntinys atėjo tik balandžio 21 d., tad įspėjimas “Hoby Hall” puslapyje kad prekės keliaus dvi – tris savaites pasitvirtino visu 100%. Mane netgi nustebino toks ilgas siuntinio keliavimo laikas, nes kai kovo pradžioje siunčiausi prekę iš Taivano, ji atkeliavo per 10 dienų. Nesitikėjau, kad iš “Hobby Hall” keliautų ilgiau, bet pasirodo klydau. Dabar jau buvau ir pamiršęs apie šį užsakyma, kai šiandien pašto dėžutėje radau pranešimą apie siuntinį. Pats laiškas buvo ganėtinai painus – prirašyta visokių kainų – pristatymas, mokėjimas dalimis, išpirkos mokestis, delspinigiai ir dar visokių kitokių baisių žodžių, o kiek mokėti tai aiškiai ir neparašyta. Bet pašte viskas praėjo sklandžiai – paaiškinau darbuotojai kad noriu mokėti iš karto visą sumą ir viskas buvo sutvarkyta sklandžiai.

Pats “Buffalo Drive Station” maloniai nustebino – gražaus dizaino, patogus pastatyti, ir prijungti. Pagungus pačiame diske buvo įvairiausių programų (net 144 MB) – duomenų kodavimui, kažkoks “TurboUSB driver”, kurio greičiausiai net neinstaliuosiu ir kt.. Bet mane labiausiai sužavėjo, kad programa iš karto pasiūlė performatuoti diską iš FAT32 failų sistemos į NTFS. Kadangi aš tai ir planavau daryti savarankiškai ir jau kūriau planus kur ir kaip reikės ieškoti informacijos, o čia gamintojas pats pasiūlė tokią galimybę, buvau daugiau nei maloniai nustebintas – nuotaika paliko visai likusiai dienai. Beje, pats performatavimas neužtruko ir 2 minučių, o diske buvusios programos niekur nepradingo.

Kas dar maloniai nustebino, kad viduje įdėtas SATA diskas. Nors aišku tai greičiui įtakos neturi (vis tiek per USB duomenys tokiais greičiais neperduodami), tačiau vis tiem malonu žinoti, kad į vidų įdėtas ne atgyvenęs ATA.

Tad jei kas žvalgosi išorinio USB kietojo disko galiu parekomenduoti nueiti mano pateikta nuoroda.

Komentarai (3)

Nors persiplėšk

Paskutiniu mtu tiek įdėju ką veikti, kad net kažką darydamas 24 valandas per parą visko nespėtum padaryti. Visų pirma kaune vykstantis Infoshow: šeštadienį teko apsilankyti labai įdomioje Aro Pranckevičiaus paskaitoje apie žaidimų industriją, po jos buvo pasakojama apie 3D modeliavimo programą Blender ir jos naujausias galimybes. Vėliau planavau apsilankyti Linux konferencijoje, tačiau aplinkybės lėmė kad teko grįžti į Vilnių. Tačiau tai nedidelė bėda – sužinojau kad visas konferencijas galima pamatyti internete, KTU distancinio mokymo puslapyje, pvz., Aro pasakojimas apie žaidimų industriją. Nedžiugina tik tai, kad KTU distancinio mokymo sistema reikalauja MS Windows + Internet Explorer, kas man su mano Baltix (Ubuntu) sudaro šiokių tokių problemų :)

Na, bet praėjęs savaitgalis buvo dar palyginus nieko, dar sunkiau bus pasirinkti šį savaitgalį:

  1. prie šiaulių, Kurtuvėnų reg. parke, Šiaulių universiteto poilsio bazėje prie Pašvinio ežero vyks pėsčiųjų maratonas “Kiek noriu tiek einu”. (Startas 11.00 val.)
  2. SGMD organizuoja Kartografinę-pažintinę išvyką į karstinį Biržų rajoną. Informacijos internete apie tai nelabai radau, tačiau galbūt pavyktų įsipaišyti, nesp programa, kuri buvo įmesta jų konferencijoje tai skamba labai įdomiai
  3. Na ir žinoma kaip gi neprisiminti, kad kiekvienais metais paskutinį balandžio savaitgalį Molėtų rajone prie observatorijos vyksta Jorė

Atrodo šį savaitgalį laukia nelengvas pasirinkimas

Palikti komentarą

Windows XP instaliavimas į Dell Studio 1537

Norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš proceso, kai mėginau į Dell Studio 1537 suinstaliuoti Windows XP.

Kartais stebuklai įvyksta ir metus vykę (atidėlioti) “projektai” netikėtai įgyvendinami – viena mano kolegė metus planavo nusipirkti kompiuterį, daug manęs klausinėjo kas ir kaip ir galų gale nusipirko nešiojamą kompiuterį Dell Studio 1537 (modelis PP33L). Kadangi aš pasakiau kad Dell geriau negu Acer :)

Po to sekė akivaizdus prašymas išmesti iš šio kompiuterio Windows Vista ir įrašyti Windows XP, bei surašyti visas dažniausiai naudojamas programas. Aš žinoma sutikau. Čia viskas ir prasidėjo…

Visų pirma, pats dizainas man visai patiko – ekranas kai atsilenkia atsiduria kompiuterio gale, ne tiesiai viršuje – šiek tiek “stylish”. Ir aplamai korpusas “liečiasi” maloniai. DVD įrenginys irgi išskirtinis – tai ne paprastas “išvažiuojantis” stalčius, o plyšys, į kurį reikia kišti kompaktą. Atrodo neblogai. Bet čia baigiasi visi džiaugsmai.
Bandom įsijungti kompiuterį – nerandu įjungimo mygtuko. Teko gerokai pavartyti kompiuterį, kol jo šone, ant ekrano atsivėrimo vyrių dešinėje pusėje radau įjungimo mygtuką (kairėje pusėje vėliau radau bevielio ryšio įjungimo mygtuką). Manau kad taip “paslėptas” įjungimo mygtukas gražu, tačiau eilinis vartotojas niekaip to nerastų (bent jau mano mylima kolegė tai tikrai ;) ).

Toliau seka visokie nemalonūs potyriai. Pvz., usb lizdai yra iš dešinės pusės ir iš kairės. Tačiau dešinėje pusėje jie įrengti tokioje vietoje, kur trukdo dirbti su pele (labai arti kompiuterio galo). Kairėje pusėje įrengti usb lizdai jau netrukdo dirbti pelei, tačiau pelės laidas eina aplink visą kompiuterį, o kadangi mano pelė speciailiai laptopinė, tai jos laidas ne per daug ilgas – baiminausi, kad kai kuriais atvejais gali įsitempti ir trukdyti dirbti. Nors tai vėliau nepasitvirtino – nepastebėjau laido trukdymo (gal dėl to kad turėjau didesnių problemų), bet man aplamai nepatinka, kai pelės laidas vyniojasi aplink visą kompiuterį. Tad šiame punkte dedu delui “-”.

Taip pat labai nepatiko nepatogus maitinimo laido įkišimas – jis jungiamas dešinėje pusėje, prie ekrano atvėrimo ir kryžiuojasi su pelės laidu, taip trukdydamas manevruoti pele (tiesiog papildoma kliūtis kuri nervina). kodėl buvo atsisakyta seno gero jungčių ir kištukų lizdų atvėrimo gale ir vien dėl ekrano “stilingo” atsivertimo viskas perkelta į šonus? Mano nuomone tai klaidingas žingsnis.

Įjungus kompiuterį, pakrovus Vista ir patikrinus kad tikrai viskas veikia perėjau prie instaliavimo. Pirmas siurprizas – vos pradėjus instaliuoti kompiuteris lūžo (pasirodė taip senai matytas BSOD). Ok, kažkas negerai. Tik tada man įškilo klausimas – kaip dabar iš DVD įrenginio išimti kompaktą? Jokio mygtuko tai nėra. Šiaip turėtų veikti klavišų kombinacija Fn+F10, tačiau ji neveikia. Ir vėl grožis kenkia funkcionalumui. Tad čia dar vienas minusas Dell’ui.

Paieškojęs internete netrukus forumuose radau kad BIOS’e reikia pakeisti nustatymus – “SATA Mode Selection” reikia perjungti iš “AHCI” į “ATA”. Pakeičiau – važiuojam toliau. Kaip ir viskas instaliuojasi normaliai, tik ant 34 minutės kompiuteris šiek tiek padaro pauzelę (taip ir nesupratau kodėl). Viskas kaip ir susiinstaliavo, pereinam prie draiverių instaliavimo.

Dėl draiverių turėjau tokį planą:

  • Einam į www.dell.com ir ieškom Windows XP draiverių šiam kompiuteriui
  • jei tai nesuveikia bandome sukišti Windows Vista draiverius (kartais jie sueina lyg niekur nieko)
  • Jei ir tai neveikia – ieškom internete alternatyvų, manualų kaip padaryti “downgrade from Vita to XP”

Tad teko pereiti visus šiuos punktus. Dell šiam laptopui neteikia jokių draiverių windows XP sistemai – vėl didelis minusas Dellui.

Kai kurie Vistos draiveriai tiko, tačiau kai kurie “nesuėjo”, tad teko pereiti prie trečio punkto.

Internete radau keletą puslapių su nuorodomis į draiverius tinkamus šiam kompiuteriui ir instrukcijas kaip instaliuoti. (P.S. jei prisiminsiu kur radau draiverius – būtinai įdėsiu čia nuorodas). Tačiau ne visos instrukcijos tiko, kitose buvo siūloma siųstis draiverius iš rapidshare, kas man visai netiko (parsisiunti vieną failą ir lauki valanda? kas čia per darbas?). Siunčiausi draiverius iš visokių tašku, kur tik buvo minimas dell vardas. Galu gale gavosi taip kad surinkau beveik visus draiverius, liko neveikiantys tik du įrenginiai – “Unknown device” (jo “properties” man buvo pažįstama tik “ACPI” santrumpa :) ) ir “1394 network device”. Prasiknisau visą dieną, bet taip ir neradau draiverių šiem įrenginiams. Palikau darbą kitai dienai. Kitą dieną radau puslapį kuriame buvo visas draiverių rinkinys (400 MB) iš kurio parsisiunčiau draiverius ir jis tiko tam “unknown” įrenginiui – pasirodo tai buvo kažkoks “louchpad” mygtukas ar kažkas panašaus – vnž., visiškai niekingas dalykas. Deja, tame pačiame rinkinyje buvo parašyta, kad firewire įrenginys kol kas draiverių neturi ir neaišku kada turės. Tad taip ir liko laptopas su vienu neveikiančiu įrenginiu.

Tiesa, vos nepamiršau paminėti, kad garsas šiame Dell modelyje skamba tragiškai – žemų dažnių iš viso nėra, atrodo kad garsas eina iš kažkokios skardinės ar vamzdžio. Šio kompiuterio skambesys buvo blogiausias iš visų mano iki šiol “taisytų” ir instaliuotų kompiuterių. Šiaip pagal klausą save priskirčiau prie nereiklių vartotojų, tačiau toks skambesys netenkintų net mano nereiklios ausies.

O visą šitą rašliavą galėčiau apibendrinti taip – žiauriai nusuvyliau Dell. Instaliuodamas sugaišau pusantros dienos (kai paprastai man kompiuteį suinstaliuoti su visom programom ir atnaujinimais užima apie 3 valandas). Tiek kompiuterio sandara (techninė pusė), tiek palaikymas yra siaubingi. Iki šiol visiems sakydavau, kad Dell yra geri kompiuteriai (ne taip kaip koks nors HP, kurie po vienu brand’u pardavinėja viską – nuo gerų kompiuterių iki visiško šlamšto). Gaila, kad rekomendavau kolegei imti Dell :(

Kol kas mano “lyderiais” arba “patikimiausiais” iš trijų markių lieka dvi: Toshiba (asmeniniam naudojimui – nors jie priskiriami prie pigesnių, tačiau dar neteko sutikti vartotojų kurie būtų jais nusivylę) ir Lenovo (verslui).

Komentarai (2)

HP nešiojami kompiuteriai – žemiau bet kokios kritikos

Taip jau atsitiko, kad vakar į mano rankas papuolė net du kompiuteriai HP Pavillion dv6000 – vienam draugai prašė pažiūrėti kodėl neveikia bevielis ryšys, kitą prašė šiaip profilaktiškai perinstaliuoti.  Iš “recovery cd” paleidau atsistatinėti tą kompiuterį kuriame nebuvo jokių problemų ir ėmiausi probeminio.  Iš pradžių galvojau, kad gal wireless išjungtas bios’e,  tačiau įėjęs į BIOS nustatymus buvau šokiruotas – jame tebuvo tik trys punktai kuriuos buvo galima keisti  – nustatyt datą ir laiką, uždėti BIOS slaptažodį ir nustatyti krovimosi eiliškumą. Ir viskas! O kur visokie USB įrengnių palaikymo įjungimas-išjungimas, kur visi “performance” ir “health” nustatymai? Na,  ką padarysi – iki tol apie HP buvau prastos nuomonės, tad šitas atvejis tik patvirtino pano skeptišką nusistaymą HP atžvilgiu.

Ok, važiuojam toliau – antra atėjusi mintis – kad galbūt Windows kažkur sugrybavo ir nemato įrenginio. Perinstaliuojam Windows, sumetam draiverius  – rezultatas tas pats – kokių nors wireless įrenginių nėra nė požymio. Shit. Pradedu ieškoti pagalbos internete ir užsiraunu at tokių dalykų, kokių net nebūčiau galėjęs pagalvoti – pasirodo ten visa serija tų kompiuterių yra tokia bugova, kad net nesitiki jog kokia nors rimtesnė kompanija gali paleisti tokį produktą į rinką.  HP support forumas tiesiog užpiltas žmonių skundais, kad neveikia wireles, kad kompiuteris tik pypsi ir nieko nerodo ir pan. Ir iki šiol nėra jokio sprendimo (kompiuteriai, apie kuriuos eina kalba yra apie 2 – 3 metų senumo), apart to kad buvo pratęstas garantijos laikas vieneriais metais.

Apibendrinant galima daryti išvadą – HP po savo “brand’u” leidžia viską – nuo gerų kompiuterių iki visiško šlamšto ala BMS barebonai – t.y. HP Pavillion kompiuteriuose naudojami visokie bugovi chipai, kurių po to net nesiteikiama palaikyti. Jei dar pridėti tai, kad HP naujiems kompiuteriams net neduoda parsisiųsti draiverių Windows XP OS, o tik Windows Vista’i, tad norintiems likti ant Windows XP kyla didelių problemų… Sau niekad nepirkčiau HP ir nerekomenduočiau HP kompiuterių pirkti kitiem…

Komentarai (2)

Senesni Straipsniai »